Augintiniai

Jei turi kuo abejoti,ir nenori daug ieskoti,tu užeiki čia pas mus,į gerus ,,Augintinius!
 
rodiklisrodiklis  CalendarCalendar  DUKDUK  IeškotiIeškoti  Narių sąrašasNarių sąrašas  Vartotojų grupėsVartotojų grupės  RegistruotisRegistruotis  PrisijungtiPrisijungti  

Share | 
 

 Mitai apie šunis

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Go down 
AutoriusPranešimas
_Spalvota_
Patikimas
Patikimas


Pranešimų skaičius : 80
Join date : 2010-07-02

RašytiTemos pavadinimas: Mitai apie šunis   Tr. 08 04, 2010 1:40 am

.Yr daug mitų apie šunis.Kur teisybė o kur tiesa?Taigi, padasim išsiaiškinti.Štai kokius neseniai perskaičiau kitame forume;
,,Kuo juodesnis gomurys, tuo piktesnis suo
Jei sersi suni zalia mesa jis pasidarys agresyvus''
,,mes šunį maitinam viskuo nes jis neparodinis;
šunį būtina mušti, kitaip neišmoks namie neteršti;
šuo turi bijoti šeimininko;
su dokais, parodose dalyvaujantys šunys - išpindėjimas''
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
Katinėlė
Idomus
Idomus


Pranešimų skaičius : 127
Join date : 2010-07-18
Miestas : Vilnius

RašytiTemos pavadinimas: Re: Mitai apie šunis   Tr. 08 04, 2010 1:48 am

1. SUAUGĘS ŠUO NIEKADA NENUSKRIAUS MAŽO ŠUNIUKO

Suaugę šunys labai skirtingai reaguoja į mažylius. Pasitaiko ir kalių, ir patinų, labai draugiškai priimančių svetimus šuniukus. Kai kurie didčkiai mielai ir žaismingai atsiliepia į mažųjų kvietimą draugauti, kantriai kenčia mažų dantukų grypštelėjimus bei pernelyg familiarų šėliojimą. Tačiau tokių šunų nedaug. Daugelis šunų mažylių atžvilgiu nusiteikę gana priešiškai. Ypač, jei šuo ar kalė yra stiprūs lyderiai,dominuoja tarp kitų namie laikomų šunų. Naujas įnamis – konkurentas pačiam šuniui arba galimiems jo palikuonims. Pasitaiko atvejų, kai suaugęs šuo mažyli medžioja ar net taikosi užmušti. Arba, jei mažutį pakenčia, tai ūgtelėjusį paauglį persekioja, ypač, kai šiam prasideda lytinė branda.

Pažįstu keletą patinų, kurie net savo šeimininko namuose gimusius šuniukus taikydavosi pagriebti, išskyrus tų vadų mažylius, kurių tėvais jie patys buvo. Labai keista, kad prieš tiek amžių domestikuoti šunys išsaugojo laukinius, galbūt kažkada labai reikalingus instinktus.

Kita agresyviai nusiteikusių šunų kategorija – labai šeimininkų mylimi egoistai, kurie, ginkdie, nesutiks su kitu keturkoju dalintis gultu, žaisliukais, kauliukais, šeimininku ar jo lova.

DĖMESIO! Neleiskite savo šuniuko kieme arba šunų aikštelėje prie nepažįstamų šunų. Tegul ir vienas ir kitas lieka su pavadėliais, palengva apsiuosto. Geriausiu atveju, suaugusio šuns šeimininkas turėtų pats perspėti apie augintinio reakciją į mažylius, blogiausiu – įdėmiai stebėkite situaciją ir, esant nors mažiausioms agresijos apraiškoms, ieškokite kitos draugijos, nes šuniukui būtina bendrauti su savo gentainiais (būtina socialinė adaptacija, instinktų lavinimas ir kt.)
2. KALĖ SAVO VAIKŲ NESKRIADŽIA

Kai kurios kalės dėl menko motinystės instinkto arba šuniavimosi metu patirto streso šuniukų nelaižo, nemaitina, vengia. Kalė gali sužaloti mažyli stverdama tuo momentu, kai bandysite jį paguldyti prie spenių. Todėl šuniavimosi metu pravartu turėti tvarsliavos, kurią maitinimo metu panaudotumete vietoj antsnukio. Pamaitinę, sudėkite šuniukus į atskirą šildomą dėžę. Daugelis kalių greit atsitokėja, tačiau kai kurios peni naujagimius prilaikomos žmogaus ir „padabintos“ antsnukiais. Paaugę šuniukai irgi gali tikėtis savo maitintojos „keistenybių“: saugo ėdalą, guolį, skanėstus. Keista, kai kalė agresyviai gina nuo šuniukų dubenėlį, o paėdusi, savo porciją atryja mažyliams. Laukiniai instinktai susimaišo su naujai įgytais, ir kalių neprognozuojamas elgesys kartais labai stebina.

DĖMESIO! Neišdėliokite šuniukų dubenėlių, kol neišvedėte kalės į kitą patalpą arba lauką, nemaitinkite jos ten, kur mažyliai. Guolyje neduokite kaulų, skanėstų ar žaisliukų.
3. ŠUNYS KALYČIŲ NEPUOLĄ

Kalyčių niekada nepuola „linksmasis seksualinis maniakas“. Toks patinas prieš kiekvieną kalę linksmai vizgina uodegą, ant pakaušio užsiverčia ausis, ir, nutaisęs lipšnią išraišką, kviečia žaisti. Kalė šiepia dantis, net puola šaunuolį, o jis lyg niekur nieko atsuka jai mentį, šoną ar pasturgalį ir vis taikosi prisigretinti, užlipti ir kergti. Toks linksmuolis visai nepavojingas.

Tačiau kiek patinų, tiek pasitaiko skirtingų charakterių – jų reakcija į kales skirtinga. „Agresyvusis pavyduolis“ saugo savo namus, šeimininką, aplinkinę teritoriją. Tokiam egzistuoja tik kalės per „linksmąsias“ šių rujos dienas. Visos kitos – priešės. Labai išpaikintam savimylai, kietakakčiui, perdėtai sargiam patinui net rujojančios, kergtis atvykusios kalės menkiausias pasipriešinimas sukelia pykčio protrūkį. Ne kartą teko matyti, kaip patinas nustvėręs papurto urzgiančią kalę, net gali sužeisti, o paskui ramiausiai sukergti.

DĖMESIO! Tik įsitikinę, kad „uodeguotasis kavalierius“ nusiteikęs geranoriškai ir jo bendravimo manieros negrubios, leiskite draugauti ir žaisti.
4. PATINAS NESUKERGS KALĖS, JEI ŠI NENORĖS...

Ši „teorija“ taikoma net žmonių santykiuose. Ko gero, daugelis prisimenate rusiška patarlę „Suka nezachočet, kobel nezaskočet“. Deja, deja... Labai energingas, kupinas jėgų ir stiprių instinktų valdomas patinas pastveria kalę priekinėmis letenomis it replėmis, prisitaiko ir nesunkiai atlieka savo darbą, nereaguodamas į jos pasipriešinimą. Jam nesvarbu, kad ruja tik prasidėjo ar jau baigėsi, ir liko tik kvapai. Su manimi nesutiks šeimininkai, kurie ilgai vargo kergdami savo „labai veislinius“ šunis (iškyla kitos problemos). Tačiau jei prie veislinės kalės prisitaiko „lietuviškas lenciūginis“ arba kitos veislės šuo, viskas vyksta žaibiškai . O nuo įnirtusio ir hormonų apsvaiginto šuns gindamas savo kalytę, šeimininkas tampa potencialiu konkurentu ir gali nukentėti.

DĖMESIO! Rujojančią kalę, nesvarbu ar tai didžkė bokserė ar maža jorkutė, vedžiokite tik su pavadėliu, gerai patikrinkite voljero ar tvoros stiprumą, aukštį, galimybę peršokti arba pasirausti. „Tomis dienomis nepatikėkite vedžioti kalytę vaikams. Ir pasinaudokite patarimu: vesdamiesi rujojančią kalę, kišenėje turėkite balionėlį su pipirų purškalu, skirtu šunims atbaidyti.

Šie patarimai neturėtų paversti jūsų šuns padaru, kuriam apskritai uždrausta bendrauti su saviškiais, tačiau, atsižvelgdami į kai kuriuos niuansus, išvengsite nemalonumų, o jūsų augintinis – sukrėtimų ir traumų. Tegul bendravimas palieka tik malonius prisiminimus!


www.meradog.lt
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą http://katinelesdarbai.weebly.com
_Spalvota_
Patikimas
Patikimas


Pranešimų skaičius : 80
Join date : 2010-07-02

RašytiTemos pavadinimas: Re: Mitai apie šunis   Tr. 08 04, 2010 1:49 am

,,veisliniam suniui reikia kokybisko maisto, o beveisliuka galima bet kuo serti, jie iprat
i prieglaudas patenka tik nestabilus, kvaili, pikti sunys
jei suo grazus - jis ne beveislis! tik seimininkai galbut dar neissiaiskino, kokia ta jo veisle...
suo su dokumentais niekuo nesiskiria nuo bedokumecio, jei ju isvaizda panasi, dokumentus galima nusipirkti bet kada ir bet kur
kales negali buti tinkamos apsaugai, jos tam per svelnios
jei tavo suo nepiktas, o nori, kad toks butu - nukirsk uodega''
,,Jei šuo beveisliukas jį reikia prasti su ksalbimo milteliais arba ūkišku juilu, nes su specialiu šampūnų prast išpuikimas ''
,,Jei šuo senas, gali duoti ėsti tiek, kiek telpa, tegu pavalgo''
,,Dar viena cirka isgirdau - sunu negalima kirpti - nes isproteja''
Šitie ir anie paimti iš kito forumo.
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
Sponsored content




RašytiTemos pavadinimas: Re: Mitai apie šunis   

Atgal į viršų Go down
 
Mitai apie šunis
Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Atgal į viršų 
Puslapis 11
 Similar topics
-
» Apie seriala
» Marijonas Mikutavičius
» Paskutinė daina / The Last Song
» Apie telenovelę
» Apie serialą

Permissions in this forum:Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume
Augintiniai :: Šunys-
Pereiti į: